1. Pradžia
  2. Apie
  3. Metodika

Skaičiavimų metodika ir duomenų šaltiniai

Šiame puslapyje atvirai aprašyta, kaip veikia kiekviena skaičiuoklė: kokios formulės naudojamos, iš kur imami tarifai, kokios prielaidos daromos ir kur metodika turi ribas.

ESO tarifai galioja nuo — Paskutinį kartą patikrinta —

Duomenų šaltiniai

Visi tarifai šiame puslapyje imami iš pirminių, oficialių šaltinių:

Visi tarifai laikomi viename duomenų faile (assets/js/data.js), kuriame nurodyta kiekvieno skaičiaus patikrinimo data. Taip skaičiai niekada „nepasimeta“ po skaičiuoklių kodu.

ESO tarifų plano skaičiuoklė

Metinė kaina kiekvienam planui skaičiuojama taip:

Bendra kaina = ESO energijos dedamoji + ESO pastovūs mokesčiai + tiekėjo energija + tiekėjo abonentinis mokestis

  1. Metinis suvartojimas paskirstomas pagal pasirinktas laiko zonas.
  2. Kiekvienos zonos kilovatvalandės sudauginamos su to plano zonos tarifu ir sumuojamos.
  3. Pridedami pastovūs mokesčiai: plano „Namai“ pastovioji dedamoji (3 €/mėn × 12) ir plano „Efektyvus“ galios dedamoji (1 €/kW/mėn × leistinoji galia × 12).
  4. Pridedama tiekėjo energijos kaina. Jei nurodytos atskiros dienos ir nakties kainos, jos taikomos atitinkamoms zonoms.

Laiko zonų paskirstymas

Dviejų zonų atveju dienos dalį nustatote patys slankikliu — likusi dalis priskiriama naktiniam ir savaitgalio tarifui. Keturių zonų atveju naudojami trys tipiniai profiliai, nes prašyti vartotojo įvesti keturias procentines dalis būtų nepatogu ir netikslu:

ProfilisNaktisRytas DienaVakaras
Įprastas25 % 15 %35 % 25 %
Naktinis45 % 12 %25 % 18 %
Dienos20 % 15 %45 % 20 %

Planas „Namai“ keturių laiko zonų nesiūlo, todėl pasirinkus keturias zonas jis lyginamas pagal dviejų zonų tarifus, o rezultate apie tai pranešama.

Gaminančių vartotojų modelis

Pirmiausia energija padalijama į dalis:

  • Iš karto suvartota = gamyba × jūsų nurodyta dalis (bet ne daugiau, nei suvartojate).
  • Atiduota į tinklą = gamyba − iš karto suvartota.
  • Reikia iš tinklo = suvartojimas − iš karto suvartota.
  • Susigrąžinama = mažesnis iš dviejų: kiek reikia iš tinklo ir kiek į jį atiduota.
  • Nupirkti reikės = kiek reikia iš tinklo − susigrąžinta.

Toliau kiekvienam atsiskaitymo būdui pritaikomas jo mokestis:

BūdasKaip skaičiuojama
I — už atgautą kiekį susigrąžinta kWh × 0,0726 €
II — už generuojamą galią elektrinės galia × 5,0336 €/kW × 12 mėn.
III — procentais atskiro mokesčio nėra, tačiau susigrąžinti galima tik 63 % į tinklą atiduotos energijos (37 % pasilieka operatorius), todėl padidėja nupirkti reikalinga dalis
IV — pagal persiuntimo tarifą susigrąžinta kWh × pasirinkto plano vidutinis persiuntimo tarifas

Prie kiekvieno būdo pridedama nupirktos energijos kaina (tiekėjo kaina + persiuntimas) ir pastovūs mokesčiai. Kiekvienam būdui parenkamas jam pigiausias ESO tarifų planas, o rezultate parodoma, su kuriuo planu skaičiuota.

III būdo galimumas tikrinamas: jis rodomas kaip negalimas, jei metinė gamyba neviršija 140 % metinio suvartojimo (žemos įtampos tinkle).

Kaupiklio skaičiuoklė

Kaupiklio nauda kyla iš to, kiek kilovatvalandžių per metus realiai pereina per bateriją:

Naudingoji talpa = talpa × 90 % iškrovimo gylio × 90 % naudingumo
Perleista per metus = mažiausias iš: naudingoji talpa × 300 ciklų, į tinklą atiduodama energija, iš tinklo reikalinga energija

Kiek sutaupo kiekviena perleista kilovatvalandė, priklauso nuo atsiskaitymo būdo:

  • I ir IV būdai — sutaupomas mokestis už jos susigrąžinimą iš tinklo.
  • III būdas — sutaupoma ta energijos dalis, kurią kitaip pasiliktų operatorius (37 %), įvertinta pirkimo kaina.
  • II būdas — už susigrąžinimą papildomai nemokama, todėl kaupiklio finansinė nauda beveik nulinė. Skaičiuoklė apie tai atvirai pasako.
  • Be saulės elektrinės — nauda lygi dienos ir nakties kainų skirtumui, atėmus krovimo nuostolius.

Saulės elektrinės skaičiuoklė

Metinė gamyba = galia × 950 kWh/kW × orientacijos koeficientas × šešėliavimo koeficientas

Nauda skaičiuojama atskirai dviem dalims:

  • iš karto suvartota energija sutaupo visą pirkimo kainą;
  • per tinklą susigrąžinta energija sutaupo pirkimo kainą minus atsiskaitymo mokestis;
  • nepanaudotas perteklius vertinamas nuliu ir apie jį pranešama atskirai.

Mėnesinis gamybos paskirstymas naudoja tipinį Lietuvos profilį, kuriame birželio mėnesį pagaminama apie 14,5 %, o gruodį — apie 1 % metinės gamybos.

Elektromobilio skaičiuoklė

kWh iš tinklo 100 km = automobilio suvartojimas × 1,10 (10 % krovimo nuostolių)
Krovimo laikas = baterijos talpa × 1,10 ÷ mažesnysis iš: stotelės galia ir automobilio įtaisytojo kroviklio galia

Greitojo (DC) krovimo laikas vertinamas 10–80 % intervalui, taikant apie 60 % maksimalios galios, nes reali krovimo kreivė nėra tiesinė.

Modelių duomenys (baterijų talpos, krovimo galios, lizdų tipai, V2L ir V2H galimybės) yra orientaciniai ir gali skirtis pagal komplektaciją bei gamybos metus.

Sąskaitos dalytojas

Iš sąskaitos sumos pirmiausia atimami pastovūs mokesčiai, o likusi dalis dalijama iš bendros kilovatvalandės kainos (ESO tarifas + tiekėjo kaina). Taip atkuriamas apytikslis suvartojimas. Kadangi visi naudojami tarifai yra su PVM, PVM dalis išskiriama iš bendros sumos santykiu 21 ÷ 121.

Ką skaičiuoklės sąmoningai supaprastina

Kad rezultatai būtų suprantami, o įvesti reikėtų nedaug, daromi šie supaprastinimai. Jie svarbūs, todėl aprašome atvirai:

  • Metinis vidurkis. Skaičiuojamas visas metų laikotarpis, o ne atskiri mėnesiai. Realus vartojimas žiemą didesnis, todėl konkretaus mėnesio sąskaita gali skirtis nuo dvyliktosios metinės sumos dalies.
  • Sezoniškumas gaminantiems vartotojams. Energijos „pasaugojimas“ modeliuojamas metiniu balansu, nevertinant, kad vasaros perteklius ir žiemos poreikis skiriasi laike.
  • Papildomos paslaugos. Neįtraukiami atskiri mokesčiai už papildomas tiekėjo paslaugas, vienkartiniai prijungimo ar galios didinimo mokesčiai.
  • Įrangos senėjimas. Neįvertinamas saulės modulių galios mažėjimas (apie 0,5 % per metus) ir baterijų talpos mažėjimas.
  • Kainų pokyčiai ateityje. Atsipirkimo skaičiavimai naudoja šiandienos kainas visą laikotarpį. Elektrai brangstant atsipirkimas būtų greitesnis, ir atvirkščiai.

Kaip atnaujinami duomenys

Biržos kainos atsinaujina automatiškai — jos užklausiamos tiesiai iš duomenų sąsajos kiekvieną kartą atidarius puslapį, todėl niekada nepasenusios.

ESO ir VERT tarifai keičiasi retai (paprastai du kartus per metus), todėl jie laikomi duomenų faile. Kiekvienas skaičius turi patikrinimo datą, o ji rodoma puslapio poraštėje ir prie lentelių, kad matytumėte, kada informacija buvo paskutinį kartą sulyginta su oficialiu šaltiniu.

Radote netikslumą? Labai laukiame pastabų — parašykite mums. Skaičių tikslumas šiam projektui yra svarbiausia, todėl pranešimai apie klaidas taisomi pirmiausia.